STEAM be didelių investicijų.
STEAM be didelių investicijų.
Ką galima nuveikti turint paprasčiausias priemones?
Justinas Dedūra, elektronikos ir valdomų modelių programos mokytojas
STEAM švietimas dažnai asocijuojamas su moderniomis laboratorijomis, pažangia įranga ar išmaniais sprendimais. Tačiau ar tikrai jų reikia tam, kad mokiniai pradėtų kurti, mąstyti kaip inžinieriai ir suprastų technologijų pasaulį? Patirtis rodo priešingai – paprasčiausios medžiagos, buitiniai elementai ir kūrybiškas požiūris leidžia pasiekti nuostabių rezultatų.
Elektronikos būrelio pamokoje pradėti galima nuo… baterijos, lemputės ir popieriaus. Vaikai išmoksta sujungti elektros grandinę, stebi šviesos sklaidą, aiškinasi, kodėl reikia jungtuko. Visa tai – be jokių brangių rinkinių. Paprastos grandinės tampa ne tik pažinimo įrankiu, bet ir kūrybine priemone – gimsta šviečiantys atvirukai, prožektoriai, net paprastos aliarmo sistemos. Viena iš dažniausiai naudojamų medžiagų – perdirbtos kompiuterio dalys. Vaikai kuria vibro robotus, naudodami senus aušintuvus, plastiko likučius ir baterijas. Iš antrinių žaliavų sukurtas mažasis robotas vibruoja, juda netikėtai, o mokinys išmoksta apie variklio veikimo principą, vibracijos pasklidimą ir net atramos taškų įtaką judėjimui.
Ar dar gali būti paprasčiau? Gali. Foto rezistorius, LED lemputė, keletas vielučių – ir jau galima sujungti šviesos jutiklį, kuris sutemus automatiškai įjungia šviesą. Vaikas sukuria praktišką sprendimą – tai ne teorija, o reali sistema, kuriai nereikia nei daug pinigų, nei sudėtingų priemonių. Reikia tik žinių, aiškaus proceso ir palaikymo. Net daugelio bijomas multimetro naudojimas tampa įdomus, kai matuojama ne šiaip sau, o sprendžiant problemą – „Kodėl nešviečia mano diodas?“. Matavimas tampa tyrimu, ne privalomu etapu. Svarbu, kad net matavimo veiksmas būtų integruotas į sprendimą, o ne atskiras formalus žingsnis.
STEAM be didelių investicijų reiškia ir kūrybinę laisvę mokytojui. Nereikia sekti brangių metodinių rinkinių – pakanka žinoti, ką gali paprastas LED, kaip jungti nuosekliai galvaninius elementus ar kaip sukonstruoti šviesos indikatorius iš panaudotų detalių. Kartu su vaikais kuriame funkcionalius gaminius, pvz. šviestuvus, kurie sujungti mišriuoju būdu, grandines su jungikliais, modelius, kuriuos testuojame ir tobuliname. Šie projektai ne tik moko, bet ir ugdo savarankiškumą, atsakomybę, planavimo gebėjimus.
Ypač vertinga tai, kad tokios veiklos leidžia integruoti ir darnaus vystymosi tikslus – kalbame apie tvarią energiją, atsakingą vartojimą, atliekų mažinimą. Elektronikos atliekos tampa žaliava kūrybai, o vaikai išmoksta ne tik naudoti, bet ir vertinti technologijų poveikį aplinkai.
STEAM gali prasidėti bet kur – klasėje, dirbtuvėse, net namuose. Tai ne aparatūra, o mąstymo būdas. Reikia ne visko, ką siūlo katalogai, o visko, ką vaikai turi savyje – smalsumo, noro bandyti ir drąsos sukurti savo sprendimą iš to, kas po ranka.
Kai šie principai veikia, tik tada supranti, kad tikroji laboratorija – tai vaiko protas ir rankos. O mūsų – tikslas padėti šiai laboratorijai veikti.